Skyriai

• Aplinkosauga
• Ekonomika, verslas, finansai
• Įvairenybės
• Kultūra
• Renginiai, laisvalaikis
• Savivalda
• Socialiniai ir darbo reikalai
• Sportas
• Sveikata
• Švietimas, mokslas
• Valstybės valdymas, politika
• Žemės ūkis, kaimo plėtra

2009-11-12 11:59

Pluoštinės kanapės – sotaus vilko ir sveikos avies problema 

2009 m. lapkričio 5 d. Siemo Kaimo reikalų komitete svarstytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo klausimas. Priėmus reikalingas pataisas, ketinama įteisinti pluoštinių kanapių auginimą. Tiek LR Vyriausybė, tiek sveikatos reikalų komitetas siūlomoms pataisoms iš esmės pritaria, tačiau įstatymas iki šiol prieštaringai vertinamas – nuo entuziazmo tarp potencialių pluoštinių kanapių augintojų iki puritoniškų bažnyčios hierarchų protestų.

Kanapės žinomos ir kaip vertingas pramoninis augalas, ir kaip žmonijos rykštė – psichotropinių medžiagų šaltinis. Priklausomai nuo rūšies, jos gali būti naudojamos skirtingiems tikslams. Sėjamosios kanapės (Canabis sativa L.) – plačiai pasaulyje auginami pluoštiniai augalai, pasižymintys nepaprastu gajumu ir gebėjimu ne tik nustelbti ir išstumti kitus menkaverčius augalus ar piktžoles, bet ir pagerinti dirvos savybes. Todėl Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovų teigimu, jas būtų galima auginti ir sėjomainos, ir neįsisavintų, apleistų žemių panaudojimo tikslais. Tokių dirvonuojančių laukų Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis Lietuvoje registruota 11.786 ha.

Iš sėjamųjų kanapių gaunami produktai: pluoštas ir sėklos. Kanapių pluoštas naudojamas popieriaus, brezento, batų ir rankinių gamyboje, iš jo gaunamos įvairios statybinės medžiagos (pavyzdžiui pigi ir ekologiška apšiltinimo vata), vejamos virvės. Šis pluoštas taip pat tinka austi itin tvirtą audinį, pavyzdžiui, skirtą laivų burėms. Maišytas su plastmase kanapių pluošto audinys gali būti naudojamas automobilių apdailos detalėms ir pan. Avarijos atveju jos neskyla į aštrius gabalus, mažiau sužeidžiami žmonės. Be to vertingos kanapių sėklos, kurios naudojamos ruošiant kai kuriuos senuosius žemaičių ir dzūkų patiekalus. Jose yra 30-35 proc. aliejaus, tinkamo maistui, taip pat biokurui, klijams, lakui, dažams, muilui ir įvairioms kosmetinėms priemonėms gaminti. Sėklos taip pat naudojamos gyvulių pašarams ir paukščių lesalams, o kanapių žiedai – alaus pramonėje.

Europos Sąjungoje (ES) leidžiama auginti kanapes, kuriose psichoaktyviosios medžiagostetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 procento. Tokia nuostata dar 1961 m. įtvirtinta Jungtinių tautų (JT) Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje, pasirašytoje Niujorke, prie kurios Lietuva prisijungė 1994 metais. ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge 2006 m. įrašyta 40 veislių kanapių su mažu THC kiekiu, leidžiamų auginti šalyse narėse. Todėl Šiuo metu daugelyje ES šalių, tarp jų ir mūsų kaimynėse: Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje pluoštinių kanapių auginimas yra įteisintas, o jų pluoštas turi didelę paklausą pramonėje.

Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas turi gilias tradicijas. Be to, tam palankios klimatinės sąlygos. Tačiau šiuo metu šalyje pluoštinių kanapių auginimas nėra įteisintas – jas auginti draudžiama LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, pagal kurį visų kanapių rūšių auginimas užtraukia baudžiamąją bei administracinę atsakomybę. Ir nors prieš penkerius metus Europos Komisijos priimtas reglamentas (EB) Nr. 796/2004, reguliuojantis kanapių auginimą, yra privalomas visoms ES šalims, Lietuvos įstatymai iki šiol šios nuostatos vykdymui prieštarauja.

Nuo 2008 m. liepos 24 d., kai įstatymo projektą pateikė tuometinė Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, užvirė diskusijos dėl to, ar leidimas auginti sėjamąsias kanapes nekelia pavojaus, kad prisidengdami pramoniniais tikslais ūkininkai pradės gaminti ir platinti kvaišalus. Įstatymo iniciatyva kilo ne tik dėl ES ir Lietuvos įstatyminių nuostatų prieštaravimų, bet ir dėl teisinio kazuso, kuomet Lietuvoje tokias kanapes auginęs ūkininkas buvo nubaustas, o jo derlius sunaikintas pagal galiojančią tvarką. Pastarasis ūkininkas apskundė teismo nuosprendį ES Teisingumo teismui ir bylą laimėjo, kadangi pluoštinių kanapių auginimą leidžia viršesni nei Lietuvos – ES įstatymai. Remdamiesi šiuo precedentu, Lietuvos pluoštinių kultūrų augintojai nuo pavasario grasina sėti kanapes nepriklausomai nuo to, ar iki to laiko bus priimtos reikalingos teisinės normos.

Taigi, atrodytų, klausimo sprendimas peršasi vienas: vykdydama narystės įsipareigojimus, Lietuva privalo priimti siūlomą pataisą ir kuo skubiau apibrėžti sėjamųjų kanapių auginimo ir kontrolės taisykles, kaip to reikalauja kiti EB reglamentai. Kitaip žemdirbiai ims nekontroliuojamai sėti ir auginti kanapes, o valstybė jų bausti negalės, nes kaskart bus duodama į teismą ir teks atlyginti nuostolius bei moralinę žalą, kaip jau kartą atsitiko: byloje su Lietuvos piliečiu E. Babanovu, po jo naudai išspręstos bylos ES Teisingumo teisme, reikalaujama 50 tūkst. Litų nuostolių atlyginimo ir dar tiek pat už patirtą moralinę žalą. Be to, priėmus įstatymo pataisą ir reglamentavus kanapių auginimo ir kontrolės tvarką, Lietuvos žemdirbiams būtų suteikta galimybė užpluoštinių kanapių veislių auginimą ir perdirbimą gauti paramą. Tai tapo ypač aktualu smukus linų pramonei. Pastarųjų auginimas sunyko dėl sumažėjusių išmokų, linams nepalankių orų, kritusios pasaulinės pluošto kainos ir padidėjusios konkurencijos su Azijos šalimis (ypač Kinija). Panašios tendencijos tuo pat metu pasireiškė ir kitų ES šalių pluošto rinkose.

Leidus auginti kanapes, atrodytų, atsirastų galimybė techniniam perdirbimui auginti dar vieną žemės ūkio kultūrą, būtų galima panaudoti nuo linų pramonės atlikusius perdirbimo įrenginius, mažesnėmis sąnaudomis gauti daugiau pluošto. Be to, padidėtų įmokos į biudžetą ir pluoštinių kultūrų augintojų pajamos. Tačiau egzistuoja ir kita šio klausimo pusė. Viena vertus, visame pluoštinių kanapių augale, išskyrus sėklas, yra psichoaktyvių medžiagų - THC. Nevyriausybinės organizacijos "Drug Watch International" duomenimis net ir 0,08 proc. THC turinčių cigarečių rūkymas sukelia apčiuopiamą efektą. Norimos legalizuoti sėjamosios kanapės turės iki 0,2 proc. THC.

Kita vertus, kontrolės mechanizmų sukūrimas ir palaikymas valstybei kainuos nemažai lėšų: jų reikės ir kontrolės prietaisams bei reagentams įsigyti, ir kontrolei organizuoti bei vykdyti. Įstatymo pataisos rengėjų teigimu, ėminiams paruošti ir ištirti reikalinga papildoma įranga: laboratorinis ultracentrifūginis malūnas, daugiaangis ėminių dalytuvas, džiovinimo spinta bei kiti papildomi priedai chromotografinei įrangai bei cheminiai reagentai. Numatomos išlaidos pateikiamos lentelėje:

Taigi, jeigu aukščiau pateikta sąmata tiksli, vien pirmaisiais įstatymo taikymo metais reikėtų apie 4 mln. Litų papildomų biudžeto lėšų, kad sėjamųjų kanapių auginimo kontrolės priemonės realiai veiktų. Todėl užuot skubėjus priimti politinius sprendimus, labai svarbu įvertinti, kiek pluoštinių kanapių auginimas atneštų papildomų lėšų į biudžetą (tokia analizė iki šiol nebuvo atlikta), lyginant su tuo, kiek iš jo pareikalautų kontrolė. Svarbu atsižvelgti ir į tą faktą, kad viena didžiausių ir liberaliausių pasaulio ekonomikų – JAV kanapių auginimo, priešingai nei posėdyje teigė Batijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovai, nėra legalizavusi iki šiol.

Dar viena svarbi aplinkybė: dažnu atveju linų perdirbimui iki šiol naudota technika yra pasenusi ir nenaši: linų augintojų teigimu, iš tų pačių Lietuvoje išaugintų linų šiaudelių Lietuvos perdirbėjai gauna tik 9 proc. pluošto išeigą, tuo tarpu kai Prancūzijos perdirbėjai – net 17 procentų (iš vietinės kilmės linų prancūzai gauna apie 18 proc. išeigą). Taigi, ar galima tikėtis, kad ta pačia technika dorojant kanapes bus sulaukta tokio produktyvumo, kaip kitose ES šalyse?

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad priimant šią išties reikalingą ir turbūt neišvengiamą įstatymo pataisą, labai svarbu vietoje ir laiku įdiegti reikalingus saugiklius: nustatyti augintojams įgyvendinamas ir visuomenės saugumą užtikrinančias kanapių auginimo sąlygas, detaliai reglamentuoti kontrolinių patikrinimų eigą bei numatyti atsakomybės pasidalijimą. Be to, reikėtų atitinkamai perskirstyti ir paramą žemdirbiams, kad kanapių auginimui ir perdirbimui reikalingų priemonių įsigijimas būtų pakankamai finansuojamas.

Posėdyje dalyvavo Kaimo reikalų komiteto nariai: Komiteto pirmininkas E. Pupinis, pirmininko pavaduotojas J. Stanevičius, komiteto nariai: A. Baura, L. Kernagis, B. Pauža, J. Ramonas, R. Rutkelytė, K. Starkevičius. Nedalyvavo: J Jagminas.

Su visa įstatymo svarstymo medžiaga galima susipažinti LR Seimo internetinėje svetainėje: Teisės aktų paieška, į paieškos lauką „Numeris“ įvedus įstatymo projekto numerį XP-2605(2).

Aut. Neringa Čepaitienė