2010-06-20 19:30
Aplinkosauga
EKO išvyka
VšĮ Išeivijos idėjų centro atstovė Ilona Stankevičienė 2010 m. birželio 11 d. dalyvavo Vilniaus Universiteto Tarptautinės verslo mokyklos ECOklubo organizuojamoje išvykoje į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną Kazokiškėse.
Kelionės metu LVDK aplinkosaugos ir eurointegracijos ekspertė, lektorė, taip pat ECOklubo iniciatorė Irena Gavėnienė dalyviams skaitė paskaitą apie plastiko, naudojamo buityje, sudėtį bei „draugiškumą“ tiek gamtai, tiek mūsų sveikatai. I. Gavėnienė paminėjo, kad visa plastiko pakuotė ir plastikiniai daiktai yra žymima sutartiniais ženklais, kurie nurodo plastiko sudėtį, todėl tikslinga visuomet pasidomėti kokią pakuotę ar daiktus naudojame, ypač vaikų ar sąlyčio su maistu atvejais.
Pavojingiausiu laikomas plastikas, žymimas skaičiumi 3 arba (ir) raidėmis PVC ar V. Tai polivinilchloridas (vinilas), žinomas kaip pakavimo plėvelė, pakuotė, lipdukai, dušo užuolaidos ir t.t. Ši plastiko rūšis dažnai būna elastinga ir minkšta, o šiai savybei išgauti naudojami ftalatai lengvai išsiskiria į aplinką, maistą (ypač sąlytyje su riebalais, šildant). Šio plastiko sudėtyje taip pat yra švino, chloro ir kitų pavojingų žmogui ir aplinkai medžiagų. Patys saugiausi yra bioplastikai, kurie kartais žymimi 7 (OTHERS), bet siekiant įsitikinti, kad tai bioplastikas, būtina rasti papildomą komentarą. Jei tokio komentaro nėra, vadinasi tai yra nėra saugus produktas ir ypač vaikams naudoti ar maistui laikyti nėra tinkamas. 7 (OTHERS) žymimas plastikas yra polikarbonatas, kurio gamyboje naudojamas bisfenolis A, kuris išbalansuoja hormonus ir skydliaukės veiklą, sukelia prostatos vėžį, lemia genetines klaidas ir elgsenos sutrikimus (hiperaktyvumą, agresyvumą, nesugebėjimą mokytis), silpnina imuninę sistemą.
Bendruoju atveju, negalima naudoti plastikinių daiktų iš padėvėtų prekių parduotuvių (dėl reglamentavimo išsivysčiusios šalys juos išveža į kitas šalis kaip nuodingas), taip pat suskilusių, subraižytų ar kitaip pažeistų plastikinių daiktų, neženklintų plastikinių daiktų, nešildyti (ypač kai kurių maisto pakuočių, maisto vyniojimo plėvelės), nepilti karštų gėrimų į plastikinius puodelius (stiklines). Griežtai draudžiama plastiko pakuotes deginti žemesnėje už 1200 C° temperatūroje, nes tuomet išsiskiria dioksinai, kurie yra labai nuodingi ir visų pirma kenkia šalia esančių sveikatai.
I. Gavėnienė taip pat pasidalino įdomia informacija, kuri sieja šiuo metu Afrikoje vykstantį Pasaulio futbolo čempionatą bei aplinkosaugos temą. Šis futbolo čempionatas pavadintas „draugiškiausiu gamtai“, nes konkursą visus čempionato dalyvius rengti laimėjusi „Nike“ aprangą pagamino iš PET butelių: buvo išvalytos dvi šalys (Japonija ir Taivanas), surinkta 13 000000 butelių, kurių svoris 254 t., išdėliojus juos vieną prie kito būtų galima padengti 29 futbolo stadionus, o – į vieną tiesę, jie sudarytų apie 3000 km.
Kazokiškių sąvartyne grupę lydėjo UAB „VAATC“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Jurijus Valiūnas, kuris aprodė pagal Europos Sąjungos standartus įrengtą komunalinių atliekų sąvartyną bei surengė pristatymą ir papasakojo apie atliekų, įskaitant komunalinių, tvarkymo aktualijas Lietuvoje – įvykdytus darbus, planus, tendencijas bei strategiją.
Grupės dalyviai buvo maloniai nustebinti sąvartyne tiksliai ir skaidriai organizuojamu darbu, švara, tvarka, darbuotojų kompetencija, sauga (žr. nuotraukų galerijoje). J. Valiūnas pasakojo, kad Lietuvoje buvo uždaryta virš 800 įvairaus dydžio legalių ir neteisėtų sąvartynų bei šiukšlių sankaupų, kur kaupiamos atliekos kenkė gamtai ir žmonėms bei gyvūnams, teršė aplinką ir kėlė pasibjaurėjimą. Numatyta, kad Lietuvoje bus 10 pagal Europos Sąjungos standartus įrengtų sąvartynų, į kuriuos atliekos pateks ir bus laikomos bei perdirbamos pagal optimalią strategiją, taikant mokslinius apskaičiavimus ir naudojant griežtą priežiūrą.
Kiek naudingi Lietuvai bus šie atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos planai priklausys nuo kiekvieno iš mūsų pastangų rūšiuoti atliekas, taupyti išteklius, neteršti gamtos neleistinose vietose. Šiuo metu Lietuvoje apie 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus ir tik 10 proc. rūšiuojama ir perdirbama, tuo tarpu, išsivysčiusiose šalyse – atvirkščiai. Iš perdirbtų atliekų gaminami baldai ir statybų medžiagos, tekstilė, dirbtinė oda ir jos gaminiai, pakuotė, popierius ir jo gaminiai bei kita, taip pat naudojama kaip energetikos išteklius: išgaunama elektros energija, šildoma.
Susiją puslapiai:
